MEDINIŲ GRINDŲ ĮRENGIMAS

Medinių grindų įrengimo būdai:

1. Medinių grindų klijavimas prie betoninio pagrindo.
Paprastas, ekonomiškas ir patikimas klojimo būdas, kai medinės grindys klijuojamos tiesiai prie gerai išlyginto betoninio pagrindo. Prie betoninio pagrindo medines grindis dažnai galima klijuoti naujos statybos butuose, individualiuose namuose ir kituose objektuose, kur nereikalingas papildomas pagrindo lyginimas ar pakėlimas taip pat ant šildomų grindų. Tam reikia naudoti geros kokybės elastinius klijus kurių sudetyje nėra vandens. Pagrindas turi būti gerai išvalytas, nugruntuotas, o drėgnumas atitikti medinių grindų gamintojo nustatytus reikalavimus. Medines grindis reikia bent 3-4 dienas palaikyti toje patalpoje kur jos bus klojamos. Bet kokiu atveju klojant grindis rekomenduojama visur kur grindys ribojasi su sienomis  palikti 0,6 - 1,5 cm tarpą.

2. Medinių grindų klijavimas ant komfortą padidinančių paklotų.
Norint turėti aukštos kokybės, komfortinę medinių grindų dangą, tarp jos ir betoninio pagrindo galima klijuoti specialius komfortą padidinančius paklotus (pvz. kamščio-gumos paklotas).


3. Medinių grindų klojimas ant OSB plokštės ar faneros - lagiuojant.
Tai daroma norint išlyginti patalpų aukščius,  ant senų nelygių paviršių. O medžio grindis prikalant naudojant spec. įrangą (masyvas) arba priklijuojant.


4. Medinių grindų klojimas „plaukiojančiu“ būdu.
Tai turbūt pats papraščiausias ir lengviausias  būdas susideti grindis. „Plaukiojančiu“ būdu klojamos daugiasluoksnės (iš esmės trisluoksnės) parketlentės, laminatas , kurie netvirtinami prie pagrindo, bet sujungiami tarpusavyje mechaniniu užraktu arba suklijuojant jų įlaidus ir griovelius.


5. Mediniu grindų (masyvo) įrengimas prikalant.
Šiuo būdu grindys gali būti įrengtos tik ant medinių paviršių (OSB , fanera, lages ar kitokios plokštės) ir
tik tam skirtą  spec.įranga, todėl jos mažiau "vaikšto" dėl  klimatinių sąlygų. Būtina naudoti specialų paklotą (pergaminą). Vaizdo įrašą galite pažiureti čia:





Grindų Miražas naudoja būtent šią technologiją.



Šildomos grindys
Jeigu klosite medines grindis ant šildomo pagrindo, būtinai isitikinkite kad grindys tam tinka. Gamintojas išduoda savo pirkėjams medinių grindų klojimo ant šildomo pagrindo instrukcijas, kuriose turi būti aiškiai aprašyti pagrindiniai reikalavimai, klojimo stadijos ir eksploatacijos ypatumai. Skirtingų gamintojų instrukcijose pateikta informacija greičiausiai šiek tiek skirsis, tačiau pagrindiniai aspektai, bus panašūs

PAGRINDINIAI KRITERIJAI įrengiant grindis ant šildomo paviršiaus yra šie:

1.1 Pagrindo įrengimo kokybė
Pagrindas – tai vienas svarbiausių medinių grindų konstrukcijos elementų, nuo kurio įrengimo kokybės priklauso visa tolesnė medinių grindų eksploatacija, todėl jo įrengimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Medinės grindys turi būti klojamos ant technologiškai teisingai įrengtų, sausų ar tinkamai hidroizoliuotų, stabilių pagrindų, pasirinkus tinkamą grindų įrengimo konstrukciją.
Įrenginėjant šildomą pagrindą, jam keliami papildomi reikalavimai - labai svarbu, kad patalpoje esančių medinių grindų temperatūra visame plote keistųsi vienu metu ir būtų vienoda. Kai medinių grindų temperatūra keičiasi nevienodai ar svyruoja skirtingose medinių grindų vietose, skirtingoms grindų dalims sukuriamos nevienodos eksploatacinės sąlygos, dėl ko viena grindų dalis trauksis (arba plėsis) stipriau ir greičiau nei kita. Tokios sąlygos per ilgesnį laiko tarpą gali tapti nedidelių plyšelių ar bangelių atsiradimo ant grindų paviršiaus priežastimi, taip pat gali pasikeisti grindų vaizdas tarp skirtingai šildomų medinių grindų plotų ir pan. Tam, kad išvengti šių pasekmių, pagrindo šildymo sistema turi būti įrengta kokybiškai, šildymo elementus pagrinde išdėstant tolygiai ir viename gylyje. Šildymo sistemos įrengimo specialistai turėtų būti informuoti, kad virš šildymo sistemos bus klojamos medinės grindys. O medinių grindų klojėjai turėtų žinoti, kokios sudėties išlyginamasis mišinys buvo panaudotas virš šildymo elementų, kad galėtų tiksliai pamatuoti pagrindo drėgnumą ir parinkti tinkamas medžiagas.

1.2 Darbų atlikimo kokybė ir įrengimui panaudotos medžiagos
Medinių grindų įrengimui visada rekomenduojama naudoti žinomų, medinių grindų srityje besispecializuojančių gamintojų medžiagas, sudarančias vieną sistemą ir samdyti profesionalius meistrus, suteikiančius garantiją savo darbams. Klojimo procesas turi būti vykdomas laikantis medinių grindų įrengimo ir medžiagų naudojimo instrukcijų.

Svarbu šildomoms grindims! Klojant medines grindis ant šildomo pagrindo, ypatingą dėmesį siūloma skirti klijų pasirinkimui. Klijų tinkamumas šildomoms grindims turi būti nurodytas jų instrukcijose. Šildomoms grindims negalima naudoti tam netinkančių klijų. Taip yra dėl to, kad medinės grindys, suklotos ant šildomo pagrindo, gali judėti (trauktis arba plėstis) labiau nei paprastos medinės grindys. Dėl šios priežasties klijams gali tekti atlaikyti dideles įtampas, ir judant grindims, jie neturi atšokti nuo pagrindo, trūkti ir pan. Iš klijavimui ant šildomo pagrindo tinkančių klijų rekomenduojama rinktis naujos kartos reaktyvinius klijus (kietėja vykstant cheminei reakcijai, kurios metu susiformuoja polimerinis rišamasis komponentas), kurie paprastai gaminami poliuretano ar silano pagrindu ir pasižymi didele sukibimo jėga bei elastingumu. Pagal savo eksploatacines savybes tokie klijai ženkliai lenkia daugelį dispersinių, tirpiklinių ir kitų tipų klijų. Gerų klijų parinkimas yra ypač svarbus, jeigu šildomas grindis planuojama eksploatuoti 10-15 ir daugiau metų.

Įrengiant gamykliškai nepadengtas medines grindis (pvz. vienetinį masyvo parketą ar lentas) taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į padengimui naudojamas medžiagas. Esant šildomoms grindims, būtina vengti lentelių šonų susiklijavimo efekto. Jis gali atsirasti naudojant kai kuriuos vandens pagrindo lakus, kurie suklijuoja lentelių šonus tarpusavyje, ir atskiri grindų elementai nebegali laisvai judėti vienas kito atžvilgiu. Dėl to grindų paviršiuje sukuriamos papildomos įtampos ir vietomis gali atsirasti didesnių plyšelių. Ši problema gali būti nesunkiai išspręsta prieš lakavimą naudojant specialius gruntus, kurie neleidžia lentelių šonams sukibti. Taip pat, kaip kitą šios problemos sprendimo būdą, siūlome grindis alyvuoti ir ant viršaus padengti vašku.











1. 3. Patalpos mikroklimatas medinių grindų klojimo ir eksploatacijos metu
Pagrindinis medinių grindų priešas yra drėgmės pokyčiai. Būtent dėl drėgmės pokyčių grindyse atsiranda plyšelių arba bangelių. Todėl, prieš klojant medines grindis ant paprasto ar šildomo pagrindo, patalpoje turi būti užbaigti visi drėgni remonto darbai ir nusistovėti tinkama santykinė oro drėgmė (40-60 proc.) bei temperatūra (+18-24°C). Šių sąlygų reikia ypatingai laikytis klojant gamykloje dengtas grindis, kurios po suklojimo nebus šlifuojamos. Tokios pat sąlygos turėtų būti užtikrintos ir visą medinių grindų eksploatavimo laikotarpį.

Svarbu šildomoms grindims! Esant šildomam pagrindui, reikiamos santykinės oro drėgmės ir temperatūros patalpoje palaikymas turi ypatingai didelę reikšmę, kadangi šiuo atveju netinkamo mikroklimato poveikio padariniai išryškėja greičiau ir intensyviau. Taip atsitinka todėl, kad ant šildomo pagrindo suklotoms medinėms grindims tenka atlaikyti žymiai didesnius ir dažnesnius temperatūros ir drėgmės pasikeitimus, nei ant nešildomo pagrindo suklotoms grindims.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pačių grindų temperatūros svyravimo amplitudė būtų nedidelė. Rekomenduojamas grindų temperatūros pasikeitimas yra nedidesnis kaip 4°C per parą, tiek keliant grindų temperatūrą, tiek ir ją mažinant. Esant įjungtam šildymui, grindų paviršiaus temperatūra niekada neturi viršyti +27°C.

1. 4. Medinių grindų priežiūra ir apsauga
Šildomos medinės grindys prižiūrimos taip pat kaip ir visos kitos medinės grindys. Priežiūros priemonės ir reikalavimai priežiūrai priklauso nuo medinių grindų paviršiaus padengimo ir turi būti nurodyti konkrečių grindų priežiūros instrukcijoje. Žemiau pateikti bendri medinių grindų priežiūros ir apsaugos reikalavimai.

Grindų valymui geriausia naudoti dulkių siurblį ar kitą sausą valymo būdą. Esant reikalui, grindys gali būti valomos drėgnu, bet gerai nugręžtu skuduru. Eksploatuojant medines grindis taip pat rekomenduojama prie įėjimo į patalpas tiesti kilimėlius, kurie surinktų smėlį ir purvą, po kėdėmis su ratukais naudoti specialius nuo braižymo apsaugojančius kilimėlius ir priklijuoti ant baldų kojelių specialias pagalvėles.

Laikantis aukščiau esančiuose punktuose išvardintų sąlygų, beveik visų rūšių medinių grindų, suklotų ant šildomo pagrindo, eksploatacija bus tokia pati, kaip ir ne ant šildomo pagrindo suklotų medinių grindų. Tačiau, kaip rodo praktika, daugelyje patalpų dažniausiai vyksta sezoniniai drėgmės svyravimai ir nuolatos palaikyti idealias medinių grindų eksploatavimo sąlygas nepavyksta. Tokiu atveju, šildomas pagrindas tampa papildomu rizikos veiksniu, lemiančiu medinių grindų eksploataciją. Todėl, norint iki minimumo sumažinti plyšių atsiradimo, medinių grindų susibangavimo ar atšokimo nuo pagrindo riziką, patartina atsižvelgti į papildomus veiksnius, lemiančius šildomų medinių grindų eksploataciją ir stengtis nesumuoti visų rizikos veiksnių kartu.

2. Papildomi veiksniai, lemiantys šildomų medinių grindų eksploataciją
Papildomi veiksniai, kurie lemia medinių grindų eksploataciją, yra: medienos rūšis, iš kurios pagaminta grindų danga; medienos, iš kurios pagaminta grindų danga, supjovimo būdas ir pasirinktas medinių grindų tipas. Nuo šių trijų veiksnių labiausiai priklauso medinių grindų stabilumas, t.y. atsparumas drėgmės pokyčiams. Esant šildomam pagrindui, medinių grindų stabilumas įgauna ypatingą svarbą. Renkantis medines grindis šildomam pagrindui, taip pat reikia atsižvelgti į grindų pralaidumą šilumai, kurį taip pat daugiausiai nulemia aukščiau minėti trys veiksniai.

2. 1. Medienos rūšis ir medienos supjovimo būdas
Skirtingos medienos rūšys pasižymi skirtingu stabilumu. Šildomoms grindims geriausia pasirinkti stabilesnes medienos rūšis, t.y. rūšis, kurios kuo mažiau ir lėčiau reaguoja į drėgmės pokyčius. Stabilios medienos rūšys: ąžuolas, raudonas ąžuolas, uosis, merbau, bambukas, tauari, hevea. Nestabilios medienos rūšys, kurių dauguma gamintojų nerekomenduoja kloti ant šildomo pagrindo: bukas, klevas, ipė, masaranduba, cumaru, kempas.

Skirtingi medienos, iš kurios pagaminta medinių grindų danga, supjovimo būdai taip pat lemia tolesnę šildomų medinių grindų eksploataciją. Geriausia rinktis produkciją, pagamintą iš radialinio pjovimo lentelių. Visiems žinoma paprasta tiesa, kad medis yra blogas šilumos laidininkas ir mažina grindų šildymo efektyvumą. Tačiau matavimais nustatyta, kad radialinio pjovimo mediena šilumą praleidžia dvigubai geriau, nei tangentinio pjovimo mediena. Taip yra todėl, kad šiluma lengviau praeina lygiagrečiai metinėmis augimo rievėmis nei kirsdama jas. Taip pat radialinio pjovimo mediena bus stabilesnė nei tangentinio pjovimo mediena. Plačiau apie medienos stabilumą ir medienos pjovimo būdus galite paskaityti skyriuje Medienos kietumas ir stabilumas.

Skirtingi medienos, iš kurios pagaminta medinių grindų danga, supjovimo būdai taip pat lemia tolesnę šildomų medinių grindų eksploataciją. Geriausia rinktis produkciją, pagamintą iš radialinio pjovimo lentelių. Visiems žinoma paprasta tiesa, kad medis yra blogas šilumos laidininkas ir mažina grindų šildymo efektyvumą. Tačiau matavimais nustatyta, kad radialinio pjovimo mediena šilumą praleidžia dvigubai geriau, nei tangentinio pjovimo mediena. Taip yra todėl, kad šiluma lengviau praeina lygiagrečiai metinėmis augimo rievėmis nei kirsdama jas. Taip pat radialinio pjovimo mediena bus stabilesnė nei tangentinio pjovimo mediena. Plačiau apie medienos stabilumą ir medienos pjovimo būdus galite paskaityti skyriuje Medienos kietumas ir stabilumas.

2. 2. Medinių grindų tipas
Medinių grindų tinkamumas šildomoms grindims taip pat priklauso nuo jų tipo. Toliau pateiksime populiariausių medinių grindų tipų tinkamumą šildomoms grindims:

Šildomoms grindims geriausiai tinka stabilios ir vidutinio stabilumo medienos dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės. Savo konstrukcijos dėka šios grindys yra stabilesnės nei vienetinis masyvo parketas ir masyvo lentos, t.y. mažiau reaguoja į santykinės oro drėgmės ir temperatūros pokyčius. Be to, dvisluoksnės parketlentės turi mažiausią šiluminę varžą: 8-13 mm storio dvisluoksnėms parketlentėms ji dažniausiai būna nuo 0,04 iki 0,1 m2K/W, 14 mm storio trisluoksnių parketlenčių šiluminė varža priklausomai nuo gamybos proceso metu naudojamų medžiagų prasideda apytiksliai nuo 0,13 m2K/W. Palyginimui: Vokietijoje rekomenduojama, kad grindų šiluminė varža neviršytų 0,15 m2K/W.
Po trisluoksnių parketlenčių, klojimui ant šildomo pagrindo geriausiai tinka vienetinis stabilios medienos masyvo parketas. Klojant vienetinį masyvo parketą ant šildomų grindų, geriausiai pasirinkti parketą, kurio lentelių storio ir pločio santykis neviršytų ¼. Kuo mažesnis yra lentelių storio ir pločio santykis (t.y. kuo lentelės storis artimesnis pločiui), tuo lentelė yra stabilesnė, ir tuo mažesnė tikimybė, kad ji pradės lenktis laiveliu. Iš tokių lentelių suklotos medinės grindys bus mažiau jautrios mikroklimato pokyčiams, t.y. sumažės tarpelių atsiradimo ir susibangavimo rizika. Ant šildomo pagrindo sukloto vienetinio masyvo parketo eksploatacija taip pat priklauso nuo parketo klojimo rašto. Geriausia pasirinkti raštą, kai lentelės klojamos skirtingomis kryptimis: eglutė, kvadratai, pynutė. Taip yra todėl, kad parketo lentelės matmenis daugiausiai keičia į plotį, o matmenų pasikeitimas į ilgį beveik nejaučiamas. Parketo lentelių klojimas skirtingomis kryptimis sumažina tarpelių tarp lentučių atsiradimo ir susibangavimo riziką.
Ant šildomo pagrindo taip pat galima kloti stabilios medienos masyvo lentas. Tačiau pasirenkant šią produkciją, reikia žinoti, kad tokios grindys bus pačios jautriausios aplinkos veiksniams ir reikalaus ypatingai gerų klojimo ir eksploatavimo sąlygų. Tai, visų pirma, lemia lentų matmenys: didesnių matmenų medžio masyvo elementai „vaikšto“ labiau nei maži, be to, lentų storio ir pločio santykis dažnai gerokai viršija ¼. Dėl šios priežasties ant šildomo pagrindo nerekomenduojama kloti labai plačių lentų, o taip pat storesnių kaip 20 mm lentų , kadangi jos prastai praleis šilumą. Taip pat klojant masyvo lentas dažniausiai pasirenkamas nestabilus klojimo būdas, t.y. lentos klojamos viena kryptimi, kas savo ruožtu padidina tarpelių atsiradimo ar medinių grindų susibangavimo riziką.
3. Bendros šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant šildomo pagrindo taisyklės
Daugelis medinių grindų gamintojų pateikia tokius arba panašius šildomo pagrindo paruošimo ir klojimo ant jo, reikalavimus:

Medinių grindų klojimo metu šildomo betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 1,5 % CM (klojant ant nešildomo pagrindo betono drėgnumas gali siekti 2,8 % CM);
Pagrindo šildymas įjungiamas praėjus mažiausiai 4 savaitėms po betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo;
Įjungus šildymą, pagrindo temperatūra kasdien keliama +5°C, kol pasiekiamas maksimalus šildymo galingumas.
Šildymo periodas betono džiūvimo metu – nemažiau 24 parų. Naujai įrengto pagrindo šildymo periodas, prieš klojant parketlentes – ne mažiau 30 parų, iš kurių mažiausiai 20 parų reikia šildyti maksimalia apytiksliai +45°C temperatūra. Betono šildymo-džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos. Esant anksčiau įrengtai pogrindinei šildymo sistemai, kuri jau buvo naudojama kelis šildymo sezonus, prieš įrenginėjant parketlentes rekomenduojame palaipsniui pakelti pagrindo temperatūrą iki apytiksliai +45°C ir palaikyti tokią temperatūrą nepertraukiamai savaitę.
Visais atvejais prieš pat parketlenčių klojimą pagrindo temperatūra turi būti palaikoma apytiksliai +45°C ne mažiau kaip 5 paras. Po to pagrindo temperatūra kasdien mažinama po 5° C, kol pasiekia +18-20°C. Tokia pagrindo temperatūra turi būti palaikoma ir klojimo metu. Klojimo metu patalpų temperatūra taip pat turi būti tarp +18 ir +20° C. Reikalingą patalpų oro temperatūrą galima palaikyti specialiais šildymo prietaisais. Betono šildymo-džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos.
Suklojus, nemažiau kaip 5 paras, reikia palaikyti vienodą pagrindo temperatūrą nuo +18 iki +20° C. Tai daroma tam, kad užtikrinti gerą klijų bei kitų medžiagų sukietėjimą ir sukibimą su medinėmis grindimis. Klojant gamykloje nepadengtas medines grindis, tokią pat pagrindo temperatūrą reikia laikyti lakavimo ar alyvavimo metu ir nemažiau kaip 7 paras po padengimo. Po to palaipsniui pasiekiama reikalinga temperatūra.

Vienetinio parketo irengimas:
Aplinkos sąlygos, būtinos parketo klojimui ir laikymui
Parketą reikia laikyti ant lygaus ir sauso pagrindo, neatidarytose pakuotėse. Patalpose, kuriose laikomas ar klojamas parketas, turi būti užbaigti visi “šlapi” statybiniai procesai. Naujuose pastatuose patalpas būtina šildyti ir vėdinti, kad susiformuotų palankus drėgmės režimas. Svarbu: laikant ir klojant parketą, santykinis oro drėgnumas turi būti 40-60%, o temperatūra – nuo +16°C iki +24°C. Eksploatuojant grindis drėgmės ir temperatūros režimas turi atitikti parketui kloti būtinas sąlygas.
Jeigu sąlygos patalpose tinkamos, atvežtą parketą rekomenduojama iš karto kloti. Kuo ilgiau laikysite parketą nesuklotą (dar blogiau išpakuotą), tuo didesnė tikimybė, kad lentučių geometrinės charakteristikos pasikeis. Jeigu sąlygos dar nėra tinkamos, nevežkite parketo į tokias patalpas, o sandėliuokite jį specialiai tam skirtose patalpose (geriausia pas gamintoją).

Pagrindui keliami reikalavimai:
Tinkami pagrindai: betoninis pagrindas, išlyginamieji mišiniai, OSB plokštė, fanera, juodgrindės, neįgeriantys paviršiai (pvz., keraminės plytelės),  kamščio-gumos paklotas.
Pagrindas, ant kurio klojamas parketas, turi būti plokščias, lygus, tvirtas, fiziškai sveikas, nesutrūkinėjęs, nelinguojantis, tvirtai pritvirtintas. Reikalavimai pagrindo plokštumui (lygumui): 2 m atkarpoje leistinas ne didesnis kaip 3 mm nuokrypis arba banguotumas. Parketą galima kloti tiesiai ant gerai išlyginto betoninio pagrindo. Taip paklotas parketas mažiausiai nukenčia įvairių avarijų atvejais (pvz., užpylus vandeniu).
Jeigu pagrindas nelygus, jį galima šlifuoti, lyginti tinkamais grindų išlyginamaisiais mišiniais, OSB plokšte ar fanera. Svarbu: lyginant išlyginamaisiais mišiniais, reikia, kad išlyginamojo sluoksnio storis būtų ne mažesnis ir ne didesnis, negu nurodo išlyginamojo sluoksnio gamintojas, ir dengiamas pagal visas gamintojo rekomendacijas. Priešingu atveju, išlieka didelė rizika, kad parketas gali atšokti kartu su blogai prilipusiu prie pagrindo išlyginamuoju sluoksniu.
Betono išlyginimui arba aukščių skirtumui kompensuoti naudojant OSB plokštę ar fanerą, ją reikėtų prie pagrindo tvirtinti priveržiant ir tuo pačiu priklijuojant. Svarbu, kad OSB plokštė ar fanera būtų atspari drėgmei ir nebūtų plonesnė už parketą. Prieš klijuojant parketą, OSB plokštę reikia pašlifuoti šlifavimo mašina, kad pašalintumėte ant jos esantį parafino sluoksnį. Prieš klojant, OSB plokštė ar fanera supjaustoma gabalais (apytiksliai po 1 m2) ir klojama, tarp atskirų gabalų paliekant 10 mm tarpus.
Parketą galima kloti ant kamščio-gumos pakloto. Šis paklotas slopina žingsnių garsą, suteikia grindims minkštumo bei iš dalies amortizuoja parketo judėjimą. Paklotą reikia klijuoti prie pagrindo . Parketas klijuojamas ant priklijuoto pakloto.
Pagrindas turi būti apsaugotas nuo drėgmės ir sausas. Pirmų aukštų ar patalpų virš garažų ir rūsių pagrindo perdengime turi būti įrengta hidroizoliacija. Svarbu: kartais pasitaiko, kad pirmuose daugiabučių aukštuose, patalpose virš rūsių ir garažų, o taip pat individualių namų pirmuose aukštuose pagrindo perdengime būna nekokybiškai įrengta hidroizoliacija (pavyzdžiui, hidroizoliacinė plėvelė įdėta ne po visa patalpa arba prieš dedant ji buvo pažeista). Jeigu nesate tikri dėl hidroizoliacijos būklės, būtinai naudokite hidroizoliuojantį gruntą Bona R410 ir klijus Bona R770 arba Bona R850 (gruntuojant ir klijuojant vadovaukitės atitinkamų produktų instrukcijomis). Betono drėgnumas neturi viršyti 2,8% CM. Jeigu negalite išdžiovinti betono ar neturite laiko džiovinimui ir jeigu betono drėgnumas yra didesnis kaip 2,8% CM, bet neviršija 5% CM, ant jo taip pat galima kloti parketą, prieš tai betoną nugruntavus gruntu Bona R410 (vadovaukitės Bona R410 instrukcija). Juodgrindžių, OSB plokštės ar faneros drėgnumas neturi viršyti 11%. Klojant OSB plokštę, fanerą ar DamTec Standart paklotą betono drėgnumas neturi viršyti 2,8% CM.
Atsarga natūraliam plėtimuisi
Parketas brinksta arba traukiasi, keičiantis oro drėgmei ir temperatūrai. Todėl tarp parketo ir stacionarių konstrukcijų, tokių kaip sienos, slenksčiai, plytelės, laiptai, durų angos, vamzdžiai ir pan., naudojant pleištus būtina palikti 8-15 mm kompensacinius tarpus. Tarpo dydis priklauso nuo patalpos pločio, medienos stabilumo, o taip pat nuo to, kaip parketo lentelės prieina prie sujungimo. Kuo patalpos plotis didesnis, tuo didesnis turi būti kompensacinis tarpas. Kuo stabilesnė mediena, tuo mažesnis gali būti tarpas. Kai lentelės prie sujungimo prieina galais – tarpas gali būti mažesnis, kai šonais – didesnis. Kai parketas būna suklotas, pleištai pašalinami ir tarpas uždengiamas grindjuoste, slenksčiu arba glaistu Bona Gap Master (vadovaukitės Bona Gap Master instrukcija). Svarbu: kompensacinis tarpas privalo būti paliktas iš visų sukloto parketo pusių. Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti grindjuostės pločiui nulemti ar riboti kompensacinio tarpo plotį.
Klojant OSB plokštę ar fanerą, tarp jos ir stacionarių konstrukcijų taip pat reikia palikti 8-15 mm tarpus.
Kai suklotų grindų plotis skersine parketo lentelių kryptimi viršija 5-8 metrus, lygiagrečiai parketo eilėms reikia daryti kompensacinius 8-15 mm pločio tarpus. Kas kiek metrų daryti kompensacinius tarpus priklauso nuo medienos stabilumo. Kompensacinių tarpų dydis priklauso nuo medienos stabilumo ir nuo suklotų grindų pločio parketo lentelių skersine kryptimi. Kuo stabilesnė mediena, tuo mažesni gali būti kompensaciniai tarpai ir tuo didesnis gali būti atstumas tarp kompensacinių tarpų. Kuo didesnis sukloto parketo plotis skersine lentelių kryptimi, tuo didesnis turi būti kompensacinis tarpas. Kompensacinį tarpą po to rekomenduojame uždengti slenksčiu/profiliu arba užpildyti pasta Bona Gap Master (vadovaukitės Bona Gap Master instrukcija).
Klojant raštą („eglutė“, „pynutė“, „kvadratai“, „rombai“), 8-15 mm pločio kompensaciniai tarpai daromi kas 8-15 metrų. Kas kiek metrų ir kokio dydžio daryti kompensacinius tarpus priklauso nuo medienos stabilumo. Kuo stabilesnė mediena, tuo mažesni gali būti kompensaciniai tarpai ir tuo didesnis gali būti atstumas tarp kompensacinių tarpų. Kuo didesnis sukloto parketo plotas, tuo didesnis turi būti kompensacinis tarpas. Kompensacinį tarpą po to rekomenduojame uždengti slenksčiu/profiliu arba užpildyti pasta.

Parketo klojimo raštai
parketą galima kloti „eilėmis“, „eglute“, „pynute“, „kvadratais“, „rombais“. Paprasčiausias klojimo būdas – eilėmis, vieną eilę prastumiant kitos atžvilgiu. Tačiau įvertinus tai, kad nuo drėgmės pokyčių parketo lentelių matmenys į ilgį beveik nesikeičia, o keičiasi tik į plotį, taip suklotas parketas bus jautriausias patalpų drėgmės pokyčiams. Tai reiškia, kad jeigu neužtikrinamos parketo eksploatacijai reikalingos sąlygos, didėja tikimybė, kad parketas susibanguos, bus iškeltas arba jame atsiras plyšių. Stabilesnis klojimo būdas, kai lentelės klojamos ne viena kryptimi. Tai klojimas “eglute”, “kvadratais“, “pynute” ar „rombais“. Šiuo atveju parketo lentelių deformacija vyksta skirtingomis kryptimis, todėl yra mažiau juntama.

Klijavimas
parketą reikia klijuoti arba klijuoti ir kalti prie pagrindo. Klojant parketą paprastu raštu („eilėmis“, „eglute“), prikalimas nebūtinas. Klojant sudėtingesnį raštą („pynutę“, „kvadratus“ arba „rombus“), parketo klijavimui rekomenduojama naudoti greitai stingstančius klijus. Sudėtingesnio rašto klijavimui naudojant kitus klijus, parketo lenteles rekomenduojama ne tik priklijuoti, bet ir prikalti prie pagrindo, kas palengvina sudėtingo rašto klojimą (šiuo atveju, kaip pagrindą reikia naudoti OSB plokštę, fanerą arba juodgrindes). Parketo klojimas jo neklijuojant, bet tik prikalant arba prisukant nerekomenduojamas, nes su laiku taip suklotas parketas gali pradėti girgždėti.
Grunto klijams ir klijų pasirinkimas priklauso nuo pagrindo ir parketo tipo. Klijuojant parketą, OSB plokštę, fanerą ar paklotą ant betono, pagrindą reikia gruntuoti, jei taip nurodyta pasirinktų klijų instrukcijoje. Klijuojant ant OSB plokštės, gruntavimas nebūtinas, tačiau plokštę reikia pašlifuoti su šlifavimo mašina, naudojant 40-60 grūdėtumo šlifavimo popierių. Klijuojant prie juodgrindžių ar faneros, gruntavimas nebūtinas, klijuojant pakloto gruntuoti nereikia.
Prieš gruntavimą gerai išvalykite pagrindą dulkių siurbliu, o po to gruntuokite. Dulkės, likusios po siurbimo, bus suklijuotos gruntu. Svarbu: jeigu nenorite sugadinti parketo, nenaudokite klijų, kuriuose yra per didelis vandens kiekis (pvz., įvairūs universalūs klijai). Ąžuolo ir uosio parketą, kurio plotis iki 7 cm, rekomenduojame klijuoti klijais , tačiau geriausių rezultatų pasieksite naudodami klijus (klijuojant vadovaukitės atitinkamų klijų instrukcija). Klevo parketą, kurio plotis iki 7 cm, galima klijuoti klijais , tačiau geriausių rezultatų pasieksite naudodami klijus (klijuojant vadovaukitės atitinkamų klijų instrukcija). Parketo lentelių, kurių plotis 7-9 cm, klijavimui galima naudoti klijus.
Visi šie klijai tinka naudoti klijuojant parketą ant betoninių grindų, grindų išlygintų tam tinkamais išlyginamaisiais mišiniais (išlyginamasis mišinys ir klijai turi būti tarpusavyje suderinami, vadovaukitės išlyginamojo mišinio naudojimo instrukcija), grindų su pogrindiniu šildymu, OSB plokštės, faneros, ant pakloto, o taip pat OSB plokštės ir faneros priklijavimui.
Betono, kurio drėgnumas yra didesnis kaip 2,8% CM, bet neviršija 5% CM, gruntavimui naudokite specialų hidroizoliuojantį gruntą.
Vamzdžiai
Ties šilumos sistemos vamzdžiu parkete išgręžiama anga, kurios skersmuo yra 20 mm didesnis už vamzdžio skersmenį. Plyšį tarp parketo ir vamzdžio rekomenduojame užpildyti pasta. Atstumas tarp grindų ir radiatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 60 mm.

Parketo šlifavimas
Parketą šlifuoti rekomenduojama praėjus ne mažiau 10-15 dienų po jo suklojimo, tačiau geriausių rezultatų pasieksite šlifuojant praėjus 30 dienų (visą šį laiką santykinė oro drėgmė patalpose turi būti 40-60 proc., temperatūra nuo +16°C iki +24°C). Per šį laiką mediena “pripras” prie aplinkos ir nušlifuotas paviršius ilgam išliks lygus. Nušlifavus iš karto po suklojimo, po kiek laiko gali atsirasti bangelės, kurios ypač bus matyti esant šoniniam apšvietimui.
Šlifavimui rekomenduojame naudoti tris šlifavimo mašinas. Diržinę šlifavimo mašiną – pirminiam šlifavimui. Kampinę šlifavimo mašiną – kampų šlifavimui. Diskinę šlifavimo-poliravimo mašiną – galutiniam šlifavimui, šlifavimui tarp lakavimų arba alyvavimui.
Šlifavimas turi būti atliekamas etapais, naudojant skirtingo grūdėtumo šlifavimo popierių. Šlifuoti pradedama naudojant 40-60 grūdėtumo šlifavimo popierių, toliau naudojant 80, o dar vėliau 100 grūdėtumo šlifavimo popierių. Šlifavimą geriausiai atlikti įstrižai suklotoms parketo lentelėms, kiekviename etape keičiant šlifavimo kryptį 90 laipsnių kampu. Galutinis šlifavimas atliekamas diskine mašina naudojant 100, paskui 120 grūdėtumo šlifavimo popierių ar tinklelį. Norint pasiekti dar geresnių rezultatų šlifuojama-poliruojama naudojant švitrą su 120, 150, 220 grūdėtumo sparneliais. Toks apdirbimas ypač būtinas, jeigu bus naudojamas blizgus lakas, beicai arba alyvos.

Parketo padengimas
Galimi padengimo variantai: lakas, alyva.
Norint pakeisti parketo spalvą, prieš lakavimą ar alyvavimą jį galima beicuoti.

Šildomos grindys
Ąžuolo ir uosio parketą galima kloti ant šildomų grindų. Svarbu: dėl didelio jautrumo drėgmės pokyčiams ant šildomo pagrindo nerekomenduojame kloti klevo, skroblo, buko ir kitos jautrios medienos parketo.
Svarbu: medinių grindų įrengimas ant šildomo pagrindo ir eksploatacija yra sudėtingesni, be to, netinkamo įrengimo ir eksploatavimo pasekmės yra ryškesnės nei ant nešildomo pagrindo suklotų medinių grindų. Taip atsitinka todėl, kad ant šildomo pagrindo suklotoms medinėms grindims tenka atlaikyti žymiai didesnius ir dažnesnius temperatūros ir drėgmės pasikeitimus nei ant nešildomo pagrindo suklotoms grindims. Jeigu šildomų grindų skyriuje nepaminėta kitaip, klojant parketą vadovaukitės prieš tai pateikta instrukcija.

Klojimo ant šildomo pagrindo ypatumai:

• Eksploatuojant medines grindis ant šildomo pagrindo, labai svarbu, kad viso grindų ploto temperatūra keistųsi vienu metu ir būtų vienoda. Tai reiškia, kad šildymo elementai pagrinde turi būti išdėstyti tolygiai ir viename gylyje. Svarbu: parketo paviršiaus temperatūra bet kurioje vietoje niekada negali viršyti +27°C. Parketo temperatūra neturėtų svyruoti daugiau kaip 4°C per parą, tiek keliant grindų temperatūrą, tiek mažinant. Šildymo sistemos įrengimo specialistai turėtų būti informuoti, kad virš šildymo sistemos bus klojamos medinės grindys;
• Parketo klojimo metu betoninio pagrindo drėgnumas neturi viršyti 1,5 % CM;
• Naujo pagrindo šildymas įjungiamas praėjus mažiausiai 4 savaitėms po betono išlyginamojo sluoksnio įrengimo. Įjungus šildymą, pagrindo temperatūra kasdien keliama +5°C, kol pasiekiama maksimali apytiksliai +45°C šildymo temperatūra. Naujai įrengto pagrindo šildymo periodas, prieš klojant parketą – ne mažiau 30 parų, iš kurių mažiausiai 20 parų reikia šildyti maksimalia apytiksliai +45°C temperatūra. Betono šildymo-džiovinimo metu patalpos turi būti pakankamai vėdinamos. Esant anksčiau įrengtai pogrindinei šildymo sistemai, kuri jau buvo naudojama kelis šildymo sezonus, prieš įrenginėjant parketą rekomenduojame palaipsniui pakelti pagrindo temperatūrą iki apytiksliai +45°C ir palaikyti tokią temperatūrą nepertraukiamai savaitę.
• Visais atvejais prieš pat parketo klojimą pagrindo temperatūra turi būti palaikoma apytiksliai +45°C ne mažiau kaip 5 paras. Po to pagrindo temperatūra kasdien mažinama po 5°C, kol pasiekia +18-20°C. Tokia pagrindo temperatūra turi būti palaikoma ir klojimo metu. Klojimo metu patalpų temperatūra taip pat turi būti tarp +18°C ir +20°C. Reikalingą patalpų oro temperatūrą galima palaikyti specialiais šildymo prietaisais.
• Suklojus ne mažiau kaip 5 paras reikia palaikyti vienodą pagrindo temperatūrą (nuo +18°C iki +20°C). Tokią pat pagrindo temperatūrą reikia palaikyti šlifavimo, lakavimo ar alyvavimo metu ir ne mažiau kaip 7 paras po padengimo. Po to palaipsniui pasiekiama reikalinga temperatūra.
• Šildymo sezono metu grindyse gali atsirasti plyšelių. Plyšelių atsiradimo riziką galima sumažinti, patalpoje palaikant pastovų 40–60% santykinį oro drėgnumą ir temperatūrą nuo +18°C iki +24°C.
Kadangi neįmanoma aprėpti viso plataus šildymo sistemos produktų spektro, dėl kylančių klausimų ir neaiškumų prašome kreiptis pas šildymo sistemos gamintoją arba prekiautoją.

Bendrieji parketo eksploatacijos, apsaugos ir priežiūros reikalavimai

Norint, kad Jūsų parketinės grindys ilgą laiką būtų gražios ir teiktų pasitenkinimą, reikia prisilaikyti šių eksploatavimo sąlygų:

1. Svarbu: medis yra jautrus drėgmės svyravimams, todėl patalpose, kur eksploatuojamas parketas, reikia palaikyti santykinę oro drėgmę nuo 40% iki 60%. Reguliarus patalpos vėdinimas ir kuo tolygesnės santykinės drėgmės palaikymas padės išsaugoti gerą parketo būklę. Parketo deformaciją galima sumažinti, šildymo metu naudojant oro drėkintuvus. Atitinkamai, esant aukštam drėgnumui, pvz., vasarą ar rudenį, patalpas galima šildyti ir vėdinti. Neprisilaikant šių reikalavimų šildymo sezono metu tarp parketo lentučių gali atsirasti plyšelių. Kaip stipriai ir per kiek laiko mediena reaguoja į drėgmės svyravimus, priklauso nuo medienos stabilumo. Kuo mediena stabilesnė, tuo ji lėčiau ir mažiau reaguoja į santykinės drėgmės pokyčius: ąžuolas, uosis – stabilios rūšys, klevas – vidutinio-žemo stabilumo mediena.
2. Prie įėjimo į patalpas patiesiami kilimėliai, kurie turi užtikrinti smėlio ir purvo nuo batų surinkimą.
3. Nešiojamų ar stumdomų baldų kojos apsaugomos minkštomis, tam tikslui skirtomis veltinio pagalvėlėmis, kur negalima to padaryti patiesiami kilimėliai.
4. Grindų apsaugai nuo kėdžių braižymo galima naudoti specialius apsauginius plastikinius kilimėlius.
5. Radiatoriai ir vandenį naudojantys įrenginiai turi būti tvarkingi. Ant grindų patekęs purvas, vanduo ir kiti skysčiai turi būti tuoj pat nuvalomi.

Lakuoto parketo priežiūra

Dulkės ir smėlis nuo parketo valomi dulkių siurbliu su paviršių nebraižančiu antgaliu arba grindų šepečiu. Valymui naudojama drėgna šluostė turi būti gerai išgręžta, kad nepaliktų vandens balučių. Koncentruotų valiklių naudoti negalima.
Pastebėjus akivaizdžius lako nusinešiojimo požymius, grindis reikia peršlifuoti ir perlakuoti, nelaukiant, kol lakas nusitrins iki gryno medžio.

Alyvuoto ir alyvuoto-vaškuoto parketo priežiūra

Dulkės ir smėlis nuo parketo valomos dulkių siurbliu su paviršių nebraižančiu antgaliu arba grindų šepečiu. Valymui naudojama drėgna šluostė turi būti gerai išgręžta, kad nepaliktų vandens balučių.
Medienos tamsėjimas ir blukimas
Medienos, kaip natūralios gamtinės medžiagos, atspalviai laikui bėgant keičiasi, pvz. ąžuolas ir uosis – tamsėja, klevas – rausvėja.

Medinių grindų atnaujinimo darbai (šlifavimas, beicavimas, lakavimas) (video)